Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kaunas lauks ”Gazprom pažadų
2005-07-13
Lina NAVICKAITĖ
Elektrinę valdančiai Rusijos bendrovei greičiausiai pavyks atidėti investicijas ir išvengti beveik 20 milijonų litų baudos
Beveik neliko abejonių, kad Kauno termofikacijos elektrinės pirkimo-pardavimo sutartyje numatyti įsipareigojimai Rusijos dujų gigantui “Gazprom” bus gerokai palengvinti. Vakar iki vėlumos posėdžiavusi “Kauno energijos” valdyba svarstė elektrinės savininkų prašymą peržiūrėti investicijas ir jas atidėti iki 2009-ųjų metų.
Oficialų atsakymą ketinama paskelbti šiandien.
Palankūs mainai
Kaip jau rašėme, “Gazprom” konsorciumas, 2003 metų kovo pabaigoje iš “Kauno energijos” įsigijęs Kauno termofikacijos elektrinę, įsipareigojo iki šių metų pabaigos investuoti 135 mln. litų ir padidinti elektrinės galingumą 80 MW. Neįvykdę šių sąlygų naujieji savininkai gali užsitraukti 17 mln. litų baudą arba net netekti įsigytos elektrinės. Tačiau “Gazprom” neskubėjo planuoti investicijų ir dar praėjusiais metais užsiminė apie būtinybę peržiūrėti prisiimtus įsipareigojimus.
Vakar pavakare posėdžiavusi “Kauno energijos” valdyba svarstė, ar elektrinės savininkų investiciniai įsipareigojimai gali būti peržiūrėti ir atidėti iki 2009-ųjų. Taip pat ketinta patvirtinti ir taikos sutarties tarp “Kauno energijos” ir Kauno termofikacijos elektrinės projektą, kuriame būtų sumažinta kompensacijos už sugriautą dūmtakį dydis.
Aleksandras Sigitas Matelionis, “Kauno energijos” generalinis direktorius, nesiryžo prognozuoti, koks galėtų būti Valdybos sprendimas, tačiau jis neslėpė, jog “Gazprom” nesutikus pasirašyti taikos sutarties, nebūtų peržiūrėtos ir investicijų sąlygos.
2003 metų birželį nugriaudėjęs sprogimas sugriovė elektrinės dūmtakį, dėl to atsakomybė teko tuometinei operatorei “Kauno energijai”. Iš pastarosios elektrinės savininkai pareikalavo atlyginti 3 mln. litų dydžio patirtą žalą. Šiuo metu Kauno termofikacijos elektrinė sutinka sumažinti kompensacijos dydį iki 1,2 mln. litų mainais už tai, jog būtų peržiūrėta ir investicijų sutartis.
“Gazprom” neatsisako investuoti ir padidinti elektrinės galingumą, tačiau siekia šias investicijas atidėti, nes šiuo metu jos nėra tikslingos. Dėl to Savivaldybės įmonė tikrai nenukentės. Tačiau esame suinteresuoti kompensacijos sumažinimu”, - teigė įmonės vadovas, vylęsis, kad investicijos bus nukreiptos į miesto šilumos ūkį.
“Kauno energijos” valdybos sprendimą oficialiai ketinama paskelbti šiandien, nors beveik nekyla abejonių, kad bus priimtas Rusijos kompanijai palankus verdiktas. Tikslus investicijų grafikas artimiausiems trejiems metams turėtų būti numatytas iki rudens.
Elektros nestinga
“Gazprom” bei jos valdomos Kauno termofikacijos elektrinės vadovai tebėra įsitikinę, jog investuoti į elektrinę ir statyti naują 80 MW galingumo turbinų bloką yra ekonomiškai nenaudinga, nes iki 2010 metų, kol bus uždaryta Ignalinos AE, Lietuva nejaus elektros energijos stygiaus.
Termofikacijos elektrinės direktorius Algimantas Stasiukynas “Kauno dienai” buvo akcentavęs, jog naujo bloko kol kas nereikia nei miestui, nei Lietuvai, nes visoje šalyje artimiausius penkerius metus elektros energijos nestigs. Todėl investicijas galima nukreipti į miesto šilumos ūkį, o papildomą turbinų bloką pastatyti vėliau.
Elektrinės vadovas neslėpė, jog planuojama investuoti į tuos “Kauno energijos” objektus, kur įdėtos lėšos greičiausiai atsipirktų.
Šiandien turėtų paaiškėti, ar jau yra numatyti miesto šilumos ūkio sektoriai, kurie pirmieji sulauktų žadėtųjų investicijų. Belieka tikėtis, kad šie pažadai nebus atidėti neribotam laikui ar apskritai nevirs miražu.
2003 metais “Gazprom” į elektrinę neinvestavo nė lito, o pernai tam skyrė vos 7 mln. litų. Šiemet planuojama elektrinės modernizacijai skirti dar 12 mln. litų, tačiau šios lėšos sudaro labai mažą dalį numatytų investicijų, kurių bendra suma siekia 400 mln. litų. Prieš pasirašant sutartį su investuotojais buvo žadama, jog investicijos į Kauno elektrinę gali siekti net 700 mln. litų.
Ministerija už verslą neatsako
Viena iš pagrindinių priežasčių, kuri, anot Kauno termofikacijos elektrinės atstovų, ir nulėmė 135 mln. litų investicijų pristabdymą, - pasikeitusi Lietuvos energetinė situacija. Esą iš Ūkio ministerijos buvo gautas dokumentas, kuriame patvirtinama, jog iki 2010 metų Kaune nėra tikslinga įrengti papildomą elektros gamybos bloką.
“Gazprom” neatsisako įsipareigojimo pastatyti naują elektrinės bloką, tačiau siūlome jį statyti vėliau. Toks sprendimas bus ekonomiškai naudingesnis ir miestui, ir šaliai”, - prieš kelias savaites “Kauno dienai” teigė A.Stasiukynas, remdamasis Ūkio ministerijos raštu.
Tokie Kauno termofikacijos elektrinės vadovo argumentai šiek tiek nustebino Ūkio ministerijos sekretorių Anicetą Ignotą.
“Ką “Gazprom” yra įsipareigojęs pagal investicinę sutartį Savivaldybei, Ūkio ministerijos neliečia. Tai dviejų ūkio subjektų reikalas. Taip, “Gazprom” teiravosi apie strategines energetikos sektoriaus nuostatas dėl kogeneracinių elektrinių plėtros. Tarp numatytų statyti naujų kogeneracinių jėgainių Kauno elektrinė nėra įtraukta, bet tai netrukdo investuotojams įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tačiau mūsų atsakymu yra manipuliuojama”, - “Kauno dienai” teigė ministerijos sekretorius, kelis kartus akcentavęs, jog energetikos sektoriaus strategijos nuostatos ir investicijų įsipareigojimai yra du skirtingi klausimai.
“Jeigu “Gazprom” sutartimi yra įsipareigojęs investuoti, tai tegul ir vykdo. Nors iki 2009 metų didinti elektrinės galingumui nėra ekonominio pagrindimo, tačiau patys investuotojai turi skaičiuoti ir apsispręsti dėl tolesnių veiksmų. Jie yra laisvi gamintojai ir galėtų patys pardavinėti savo pagamintą energiją vartotojams. Tai verslas, už kurį Ūkio ministerija nėra atsakinga”, - tvirtino ministerijos atstovas.
A.Ignotas pripažino, jog Ignalinos atominė elektrinė gamina pigesnę elektros energiją nei kitos kogeneracinės jėgainės, iki šiol neišnaudojančios visų pajėgumų. Kauno termofikacijos elektrinės atstovai teiravosi Ūkio ministerijoje, ar būtų superkama visa papildomai pagaminta virškvotinė elektros energija, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė. Situacija, anot sekretoriaus, galėtų pasikeisti tik po 2009-ųjų, kai bus uždarytas antrasis Ignalinos AE blokas.
Informacija konfidenciali
Kad Lietuvos energetinė situacija tebuvo formalus pretekstas sustabdyti investicijas, kurios net nebuvo planuojamos, įsitikinęs ir vienas iš smulkiųjų “Kauno energijos” akcininkų. Anot jo, 2003 metais, kai “Gazprom” įsigijo Kauno termofikacijos elektrinę, buvo žinoma, kad net ir sustabdžius vieną Ignalinos AE bloką elektros stygiaus nesijaus.
“Susidaro įspūdis, kad “Gazprom” pažadėjo nemažas investicijas tik siekdamas laimėti konkursą, o dabar intensyviai ieškoma būdų, kaip išvengti įsipareigojimų”, - tvirtino smulkusis akcininkas, nepanoręs skelbti savo pavardės.
Nors Kauno termofikacijos elektrinė dar 2004 metais rugsėjį gavo iš Ūkio ministerijos leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau realiai investicijos nebuvo pradėtos įgyvendinti. Elektrinės savo planų nederino ir Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
“Elektrinės atstovai oficialiai net neinformavo “Kauno energijos” apie investicijų netikslingumo argumentus. Nebuvo sudaryta ir abiejų pusių darbo grupė, turėjusi spręsti investicijų pakeitimo klausimus, nors apie tai viešai kalbėjo abiejų įmonių vadovai”, - teigė akcininkas, įsitikinęs, jog “Kauno energija” labiau gina investuotojo, o ne savo interesus.
Tiesa, Savivaldybės įmonėje buvo sudaryta Investicijų vykdymo kontrolės komisija, tačiau jos išvados smulkiajam akcininkui taip pat nebuvo pateiktos. Jam nepavyko gauti informacijos ir apie 2003 metais pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį bei Investicijų susitarimą, nes šie dokumentai yra konfidencialūs.
“Kauno dienos” pašnekovas užsiminė apie ketinimus kreiptis į teismą ir reikalauti, kad būtų viešai įvertinta, ar nauju susitarimu nebus pažeisti įmonės interesai.
Kol kas nei teisėsaugos, nei kitos valstybinės institucijos nėra pateikusios įvertinimo, ar pakeitus sutartį nenukentės “Kauno energijos”, pagrindinio miesto šilumos tiekėjo, o kartu ir visų miestiečių interesai.
